Tu išėjei,bet nepasakei kada sugryši,tu dingai o jausmai liko...

Esi gan netoli bet laikas nebeleidžia,sutykt matyt,paliest...

Tie musu pirmi bučiniai,pirmi apsikabinimai,

Laukimas kada galėsiu turėt tave apglėbes tai pradingo..

Nebėra ko laukt,dangus raudonas o saulė jau juoda...

tad skiriu ši teksta tau,meldžiu sugrišk-Prašau...

Laiškai,o tekstuose tik ilgesys.

Dainos-jos skiriamos tau,

gėlė-kurios nuskinti negalečiau,

O aš tik vėjas kuris kaskart tau beldžia į langą

Ir ilgesingai šaukia - Įleisk aš ateinu...

ThE beSt Kaimynas;DDD*

Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.tu pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji…Tu atsakingas už visa, kas vyksta aplink tave, kas gera ir bloga. Tu negali likti abejingas tam, kas dedasi pasaulyje; tegu tave jaudina visi žmonių džiaugsmai ir nelaimės, ir jeigu tau rodosi, kad blogio ir gėrio kova vyksta kur nors toli ir tavęs neliečia, žinok, kad tai netiesa, toji kova – ir tavo reikalas…

Matau bekraštę galaktiką ekrane,
Matau kaip žvaigždės žvelgia į mane.
Aš nesuprantu jų galios esmės
Jos – mano elgesio be prasmės
Man bežiūrint į ją
Tą bekraštę galaktiką
Stumia vienos mintys
Kitas:
aš toks mažas
Ir bejėgis šioje
Planetoje, galaktikoje,
Visatoje didžiojoje
Ir galvą jau užpildė naujos mintys:
Jog nereikia pūstis ir vaidint visą galintį
Neverta kelti savęs į aukštumas
Nes galvą susimuši į lubas
Arba nukrisi į pragaro žemumas
Ir pavirsi ten į dulkes.
Neprilygsi žvaigždėms žmogau tu bevali
Nepapūsi prieš vėją, ne visi tai gali.
Geitsas gali jaustis galingas
Nusipirkti visas šias žvaigždes,
Bet noras šis valingas,
Tik prajuokins Didįjį ir jas...

viskas

Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar kasdien lekiate visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: “Kaip gyveni?“,
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja
Dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar nesakydavote vaikui:
„Padarysime tai rytoj?“
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti: “Sveikas!“
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo dieną,
Tai – kaip neišpakuota dovana…
Išmesta.
Gyvenimas – ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė daina.