Matau bekraštę galaktiką ekrane,
Matau kaip žvaigždės žvelgia į mane.
Aš nesuprantu jų galios esmės
Jos – mano elgesio be prasmės
Man bežiūrint į ją
Tą bekraštę galaktiką
Stumia vienos mintys
Kitas:
aš toks mažas
Ir bejėgis šioje
Planetoje, galaktikoje,
Visatoje didžiojoje
Ir galvą jau užpildė naujos mintys:
Jog nereikia pūstis ir vaidint visą galintį
Neverta kelti savęs į aukštumas
Nes galvą susimuši į lubas
Arba nukrisi į pragaro žemumas
Ir pavirsi ten į dulkes.
Neprilygsi žvaigždėms žmogau tu bevali
Nepapūsi prieš vėją, ne visi tai gali.
Geitsas gali jaustis galingas
Nusipirkti visas šias žvaigždes,
Bet noras šis valingas,
Tik prajuokins Didįjį ir jas...