2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

viskas

Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus

Tyška į žemę?

Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?

Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?

Sustokite.

Nešokite taip greitai.

Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar kasdien lekiate visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: “Kaip gyveni?“,
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja
Dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar nesakydavote vaikui:
„Padarysime tai rytoj?“
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti: “Sveikas!“
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Kai bėgate taip greitai,

Kad kažkur suspėtumėte,

Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,

Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo dieną,

Tai – kaip neišpakuota dovana…
Išmesta.
Gyvenimas – ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė daina.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą